Kas yra išstorėti? išstorė́ti intr. Rtr, Š, KŽ pasidaryti storam, apkūniam: Klienas, gal išstorė́s par laiką Rdn. Kad mama stora, i tu išstorė́si Erž. Po vaiko visos išstorė́[ja], išplerna Krš. \ storėti; įstorėti; išstorėti; pastorėti; sustorėti