išvaginėti reikšmė

Kas yra išvaginėti? išvaginė́ti NdŽ, KŽ; M, LL211 iter. dem. išvogti 1: Viską išknebinėjo, išvaginė́jo – bjauri anie Rdn. Aš misliu, ka tuos pomidorus išraškis, išvaginė̃s, ale ka nenureškė nė vieno Alz. Tiliponų privežė krūvą, tai ben pusę ir išvaginė́jo Kpr. \ vaginėti; apvaginėti; atvaginėti; išvaginėti; nuvaginėti; pavaginėti; privaginėti; suvaginėti; užvaginėti