išvystytumas reikšmė
Kas yra išvystytumas? išvystytùmas sm. (2) kng. → išvystytas (išvystyti 2): Dialektinėje logikoje abtrakcijos sąvoka vartojama taip pat vienpusiškumo, neišvystytumo prasme, skirtingai nuo konkretybės rš. \ vystytumas; išvystytumas