Kas yra įvelnėti? įvelnė́ti intr. Yl įgauti piktumo, suktumo: Įvelnė́jusi, liežiuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti DūnŽ. Jaunas daktariukas dar geras, dar neįvelnė́jęs Krš. \ velnėti; įvelnėti; išvelnėti; suvelnėti