Kas yra kabinotas? kabinõtas sm. (2) 1. žr. kabeklis 3: Kabinõtas nutrūko, kailiniai plampt ant žemės Grg. Jupą pakabina ant kabinõto gembė[je] J. 2. kablys: Su kabinotù duris užsikabink, t. y. kabinekliu J. Prikalk kabinõtą, nebegal durių uždaryti Brs.