kabeklis reikšmė
Kas yra kabeklis? kabẽklis sm. (2) J.Jabl, J 1. kablys kam nors užkabinti ar prikabinti: Kabẽklį (kablį durims užkabinti) užkabinau ir nuėjau gulti Skr. Sukabino naščių kabeklius rš. Kabẽklis šienuo priveržti Tv. ║ kablys su ilgu kotu, kobinys: Su savo gelžies kabekliais capt nutvėrė laivą M.Valanč. ║ dvišakis kablys mėšlui versti: Baronas antrininkui su mėšlus verčiamuoju kabekliu į galvą kirto LC1886,8. 2. kablys kam nors pakabinti, vąšas: Padėk rūbus ant kabeklio Mrk. Jos gitara dar tebekabėjo ant dramblio kaulo kabeklio rš. 3. įsiūta kilpelė drabužiui pakabinti, pakaba: Mano palto nutrūko kabeklis Ds.