pakaba reikšmė

Kas yra pakaba? pakabà sf. (3b) 1. Lnkv ąselė, kilputė drabužiui pakabinti: Ištrūko pakabà, ir nebėr už ko pakabint ploščio Jnšk. Įsiūk į apsiaustą pãkabą Vdk. Nutrūko rudinės pakaba Krsn. 2. NdŽ gembė, vãgis: Galvanizuojamos detalės dažnai nukrinta nuo pakabų į vonias sp. 3. virvelė botagui prie botkočio pririšti: Susikapojo botagas ligi pat pakabõs Žml. Kam taip kirtai, kad net pakabà nutrūko! Paį. Ot kad nusivijau botagą – du sieksniai, neskaitant pakabõs Klov. Nuvyk naują pãkabą, ba senoji jau baig[ia] trūkt Krp. Botagą jau nuvijau, bet dar reikia pakabõs Jnšk. Nutrūko pakabà, ir pamečiau botagą Rm. 4. J.Jabl iškaba.

pakaba sinonimai