trūkt reikšmė

Kas yra trūkt? trū́kt interj. DŽ, NdŽ, KŽ, Trk, trū̃kt NdŽ 1. DŽ, NdŽ, Slm, Grž stipriam, staigiam timptelėjimui, trūktelėjimui nusakyti: Titai vadelę trū̃kt OG460. Trū́kt už žambo, vaikas i pavirto Slnt. | Arklys vežimą trū́kt, ir ėmė lakinti Jn(Kv). Arkliai trū́kt trū́kt, vienas ir antras, – eina Lkv. Kap titai arklys trū̃kt, tai ana iž vežimo virbt 0G460. ║ kartojant nusakomas tampymas: Trū́kt trū́kt rankas traukė NdŽ. 2. stipriam staigiam patraukimui, ištraukimui, nutraukimui, numovimui ir pan. žymėti: Paskui tik smagiai trū́kt čierką ir ištraukiau Kp. Podišką trū́kt iš po galvos Vn. Batukus trū́kt nuo kojų, vienom kojinėm kiek kojos neša, nepavis Kvr. Padėjo gaspadinė valgyt, [šeimininkas] prilėkė – trū́kt bliūdą ir nunešė Vdn. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiemė tokią baltą skepetėlę, trū́kt – ir ištraukė Skp. Trūkt išroviau medelį rš. 3. ištrūkimui žymėti: Jy tiktai trū́kt iš dėdės rankos ir išsitraukė Pl. Trū́kt i nūbėga [vaikas], kur sugausi! Stl. 4. įtraukimui žymėti: Trū́kt kojas į vidų ir įtraukiau Šts. 5. suraukimui žymėti: Muno plaukai stambūs buvo: tiktai kaktą trū́kt, kepurė kilst Krž. 6. krūptelėjimui nusakyti: Kol aš užmiegtu, tai visas trūkt [ir išsibudinu] Rs. 7. oro trūktelėjimui, įkvėpimui žymėti: Turės vatos, į spirutą tokį pasimirkė, pakiš po nose – tujau trū́kt, pakels galvą (atgaus sąmonę) Plt. Teip va užuema [kvapą], kad va, sakyk, šok an žemės, prie žemei prisiploji, tartum kvapą aš atgaunu, nu tada, kaip ir tada trū́kt ír trū́kt – ir paema tėvai jau, įkelia lovon nuo žemės (apie kosulio priepuolį) Slm. 8. kartojant nusakomas trūkčiojantis pulsavimas: Trū́kt trū́kt krau[ja]s į galvą Krš. 9. sudavimui, tvojimui žymėti: Per petis trū́kt, žinos žalčiukas! Prn.