Kas yra kemėžt? kemė́žt interj. J 1. sakoma, kai kas išvirsta kojas aukštyn iškeldamas: Kemė́žt ir pastatė kojas aukštỹ[n] Erž. Kemė́žt ir išvirto! Klm. 2. kepurst: Oje, žiūrėk, zuikis bėga, kemėžt kemėžt, pakemėžt pakemėžt Škn.