kiaugė reikšmė

Kas yra kiaugė? kiáugė sf. (1) žr. kaugė 1: Skubėkit šieną į kiáuges sudėti – lietus užeina Pšl. Šieno kiáugės išnoko bestovėdamos J. Iš kupečvertės kiáugė susidaro Slm. Visą naktį kiaugėj praleido Dj. Gal tas, kur kiáugės[e], šienas ir nebus perlytas Sdb. Dvi kiauges šiaudų pridėjo Rz. Patarčiau smilgiečiams ruginius ir kvietinius šiaudus krauti į kiauges VŽ1905,237. Per visą dieną nė šešių kiáugių nesuvežė Jnšk. Kiek kiáugių sudegino šieno! Rm.