Kas yra klėtė? klė́tė sf. (1) Krkl, Yl, Kv, klėtė̃ (3) žr. klėtis 1: Mūsų klė́tė pilna pripilta grūdų Vkš. Man tėvelis klėtė̃j guli, po galvele raktus turi (d.) Pls.