Kas yra kliūgė? 1 kliū́gė sf. (1) žr. kliūga 1: Prisipjoviau kliū́gių – bus iš ko pinti keselius Vb.2 kliū́gė sf. (1) J, kliūgė̃ (4) kliūtis: Vasarą ilgi plaukai tik kliūgė̃ Užp. Kai sekasi, tai ir kliū̃gės nieko nekenkia Užp.