Kas yra kriūgavimas? 1 kriū́gavimas sm. (1) → kriūgauti 1: Kiaũlinius [piemenis] rasi – kriū́gavimą užgirsi, ir eik tiesiai Trgn.2 kriūgãvimas sm. (1) → kriūguoti 1: Až vieno jų kriūgãvimo bjauru kiaulės ganyt Trgn.