kucis reikšmė

Kas yra kucis? 1 ×kùcis sm. (2) J žr. 1 kucius: 1. Pasipjausiu iš lazdyno gerą kucį, tai nieko nebijosiu Skr. | Kanapius mala su mediniu kuciu Ggr. 2. Jn.
2 ×kùcis (l. koc, vok. Kotze) sm. (2) J, Ms, Sb, Vb audeklas, ataustas skudurais, vartojamas gūnioms, marškoms, takeliams: Paduok kùcį apdengti lovai Slnt.