Kas yra kumė? kùmė sf. (2) JI110, SlavIV212 žr. kumelė 1: Mano stipra kumė (kumelė), vež gerai Kos161. Kùmė, palikusi nuo poros arklių pavogtų, žvingavo J. Aš turiu žirgą, ma[n] reiks kumės. Mano kumė kumelius ved JD150.