kuopka reikšmė

Kas yra kuopka? 1 ×kuopkà (hibr.) sf. (2), kúopka (1) 1. kupeta: Kuõpkos šieninės Aps. Šiandie prigrėbėm septynias kuopkàs šieno Plš. Šienas kai kuõpkose, tai gali ilgiau pastovėt Klt. Šienas kuõpkosu perlytas Švnč. Kuõpkosan dedam šieną Švnč. 2. žr. 1 kuopa 6: Kuõpkos ruginės Aps. Par mum rugius stato kuõpkom po dešimtį pėdų: devynius suspiria, vienu apdengia ant viršaus Ml. Rugius stato į kuopkelès Dglš.
2 ×kuopka sf. P, brš = kūpka: Prisemk pilną kuopką vandens ir atnešk man Sg. ^ Penkios avys iš vienos kuopkos ėda (verpia) Ml.