Kas yra meilinėti? meilinė́ti, -ė́ja, -ė́jo dem. 1 meilinti 1: Ponas myl (paraštėje meilinėj) vaikus Izrael BzB300(BBOz3,1). | refl.: Eš su svetimais turiu draugauti (paraštėje meilinėtisi) BBJer2,25. Besimeilinė́dami (besivaišindami) ir apsinakojom Šts.