Kas yra meisinis? 1 meisìnis, -ė (ž.) smob. (2) žr. mėsinis 2: Kito tokio meisìnio nesu dar savo gyvenime matęs Slnt. Dirba, meisìniai vyrai Vn.
2 meisìnis, -ė (ž.) adj. (2) 1. Užv žr. 2 mėsinis 1. 2. su mėsa valgoma (diena): Į nedėlę buvo trins dienos ne meisìnės Užv.