Kas yra mėnutis? mėnùtis sm. (2) Vl žr. mėnulis 1: Debesiui vėl už mėnučio užsitraukus, vaikūzas lyg nusigandęs apsistojo TDrVI105. Dar nejok, berneli, dar mėnùtis teka (d.) Čb. Jau mėnùtis nusileido Erž.