Kas yra mėtėti? mėtė́ti, -ė́ja, -ė́jo, metė́ti 1. tr. pavežėti: Jis mėtė́jo mane, kol pamėtė́jo cielas tris mylias, t. y. pavėžėjo J. Ar mėtė́jo tave toli? J. 2. refl. šipti (apie dantis): Jau mano dantys metė́jas nuo rūgštų obalių, t. y. atšimpa J. \ mėtėti; atsimėtėti; pamėtėti