Kas yra naugis? naũgis sm. (2) NdŽ, náugis (1) J žr. naugė: Ištirpinto (iš rūdų) naũgio gurvuolys BŽ83. Kaltas naũgiams kirsti BŽ178. | prk.: Visa, kas joje beliko, likimas sukalė į kietą naugį Pc.