paliaukė reikšmė

Kas yra paliaukė? 1 paliáukė sf. (1), paliaukė̃ (3b) Dbč 1. žr. paliaukis 1: Matai, kokią paliáukę ji užsiaugino! Kri. Pakaklėje stora paliaukė J.Paukš. 2. pažandė: Padribo burnos ir paliaukės Vaižg. Kad geltonos paliaukės, tai žaltys Smln. 3. Arm, Dbč žr. paliaukiai 3: Kap išej[o] kokia paliaukė, tai visi paršeliai pagaišo Rod. ^ Kad tave kiaulinė paliaukė̃ pasmaugtų! (keik.) Rod.
2 paliáukė sf. (1) lietingas oras, pabjurimas: Tai paliáukė, kad neseka niekur nei išvažiuot! Nč.