panokinti reikšmė

Kas yra panokinti? panokìnti 1. caus. 1 panokti 1: Jei katri žalioki pamidorai, tai reikia an saulės panokýt Alv. Už vaikų ir sodų panokint neseka: kap tik užsimegs obuolaitis, tai ir nutrauko Dbč. | prk.: Esame nebrendę, tik panokinti Vaižg. 2. tr. rš paminkštinti daužant (vaisius). \ nokinti; apnokinti; atnokinti; išnokinti; nunokinti; panokinti; pernokinti; prinokinti; sunokinti; užnokinti