Kas yra pauodegė? pauodegė̃ sf. (34b) Jnšk, Zt, pãuodegė (1) Lkv žr. pauodegys: 1. Sparvos šnarkšdamos lenda į pauodegę J. Iš gyvatės pauodegės pautą išviliotų jisai (labai prašus) J. 2. Krž.