Kas yra retma? retmà sf. (4), rėtmà (4) žr. retmė: 1. Viduj girios žėri retmà Ml. Taip retai rugius susėjo, visame lauke vienos rė̃tmos Užv. 2. Baisiai nedaili buvo drobė – vienos rė̃tmos Užv.