rinčius reikšmė

Kas yra rinčius? 1 riñčius sm. (2), rìnčius (1) Ktč; R221, MŽ295, N, [K] žr. 1 rantas: 1. Užręsdavo ant lazdos rinčius rš. 2. Kap riñčiai rodo, mūsų karvė jau ketverių metų Krok. 3. rantytas kočėlas, rumbė: Paduok riñčių, einu baltinių kočiot Šn. Riñčių radau, bet apvalainio nėra Klvr.
2 ×riñčius (plg. vok. dial. rinsch) sm. (2) rinčvynis: Palikau juos smarvę beėdant ir jų gėrimą, jiems taip gardų riñčių, beryjant K.Donel.