rūdinti reikšmė
Kas yra rūdinti? 1 rū̃dinti, -ina, -ino 1. caus. 1 rūsti: Kam rū̃dini peilį, dalgį, šlapmė[je] laikydamas J. Skujai žvyro žemėj tik daigą rūdina, o mėšlo nedaro Ggr. Rūtų vainikėliai vytinti, aukso žiedeliai rūdinti (d.) Mrc. Rūdinta devynmacė (bot. Verbascum rubiginosum) P. | prk.: Rūdino mano jaunas dienas, surūdins ir vainikėlį LTR(Pnd). 2. žr. 1 rūdyti 1: Rūdina geležėlė, kap inpuola į purvynėlį TŽI196(Vlk). Rūdins žiedelis purvely JD885. 3. žr. 1 rūdyti 4: Velyč būta po girią blūdinus, nei ką jauna už tave rūdinu (dz. d.) J.Jabl. \ rūdinti; aprūdinti; įrūdinti; surūdinti
2 rūdinti, -ina, -ino caus. 2 rūsti: Kam rūdini mane, t. y. in raudesį, in verksmą invarai? J. Segs vainikėlį, dės nuometėlį, rūdins tavo širdelę JD1502.
rūdinti junginiai
- (nu)rudinti, (nu)rusti