Kas yra rūkočius? rūkõčius, -ė smob. (2) Zt, Smn, Trak žr. rūkorius: Gal tu rūkõčius, kad tavo pirštai surūdiję? Mrc. Vyrai rūkõčiai skiltuvus turėjo Mrc. Mano vyras didelis rūkõčius Onš.