Kas yra rupilė? rùpilė sf. (1) End žr. rupkė: 1. Rùpilės nė šuo neužgauna (neliečia) Vvr. 2. scom. Palauk tu, rùpilė, neklausysi! Vvr. Ką ta rùpilė išmano?! Kl. Ak, tu rùpilė gaidžių! Kal.