Kas yra sėbra? sėbrà sf. (4) NdŽ 1. Ds gauja, grupė (ppr. nenaudėlių, piktadarių): Kad kas tą sė̃brą išardytų, vagystės užsibaigt Pn. Susitaisė sėbrà Pn. Suejo sėbrõn Sl. 2. N pusininkė, dalininkė, sėbrė.