Kas yra šerpetojimas? šérpetojimas sm. (1) DŽ, Švn, šérpetojimos ind. → šerpetoti 1: Atbula ranka žarsto pečiaus pelenus ir pelenų nenuvalo, tai šérpetojimas praeina (priet.) Ss. | refl.: Kas rankų šérpetojimos nu bulbių skutimo! Rdn.