skaba reikšmė

Kas yra skaba? 1 skabà sf. (4) Vdn, Mlt, Dkk, Ut, Ds, Km, Jž cunnus. | keik.: To skabà paėmė ir išpylė pieną Ds. Eik tu, skãba miline! Ds.
2 ×skabà (brus. cкaбa, rus. cкoбa) sf. (4) 1. OZ49, Ds metalinė kabė, sankaba: Pririšk arklį prie skabõs Vdš. Prikalė jį geležinėm skabõm prie sienai Tvr. Inkalk skabàs, kad rąstas neklibėtų Vs. Dures su skabelè Dglš. ^ Kiaulė kūda kap skabà Dglš. 2. Rš, Al, Švn, Lp, Pun vielinė kabė klumpėms apkalti: Dar geri kadokai, tik skãbos paleido Vs. 3. Dgl segamoji drabužio kabė: Insiūk skãbą kelnė̃s (į kelnes) Ds. Skabà po kaklu ištrūkus Ds. 4. SD261, Kos49, Sut, [K] pasaga: Ant pievos rado jisai aiškią žymę žirgo pėdos su skaba V.Piet. Bruku nevažiuok, ba kumelė skãbą pragaišino – pasimuš Vrn.