šlikė reikšmė

Kas yra šlikė? 1 šlìkė sf. (2) KŽ 1. N(B), [K], BS142, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Smn žr. 1 šlikas 1: Būtų rodęsis tipas jau nykstančių senažydžių, kad būtų dėvėjęs cicelius ir šlikę Vaižg. 2. NdŽ, Vb, Slm, Šmn, Jž, Jnk maža (ppr. prasta, nudėvėta) kepurė: Užsimovė šlìkę ant galvos ir išejo nieko nesakęs An. Kamgi ta šlikẽlė ant viršugalvio? Kp. Nuo galvos šlikùtę parduosi JV74. ^ Koks kavalierius, tokia ir šlìkė Vžns. 3. kapišonas: Iš po apsiausto šlikės, kuri buvo užversta ant senos, nudėvėtos kepurės, kyšojo du gumbai rš. 4. NdŽ, DŽ1 prk. kakta.
2 šlìkė sf. (2) LKAI186(Plm, Rmš) žr. šlitė 1: Rugiai sustatyti šlìkėm Žsl.