šnarėjimas reikšmė

Kas yra šnarėjimas? šnarė́jimas sm. (1) NdŽ → šnarėti: 1. Šiaudų šnarė́jimas DŽ. Trobą užgulė tamsi tiršta naktis, pilna vėjo ir lietaus šnarėjimo į langus A.Vencl. Medžiai stovėjo ramūs, nei gaudesio, nei šnarėjimo, net spengė ausyse tyla rš. Girdžiu muziką ir šilko šnarėjimą P.Cvir. 2. Baisiausis ten buvo šnarė́jimas anų KlvrŽ. 3. Per klasę perbėgo nedrąsus šnarėjimas rš. Gan ilgai tas maldingas šnarėjimas truko varpinėj S.Čiurl. 4. Toli upeliai bėga, šnara. Nuo jų šnarėjimo šylu rš.