Kas yra sprugti? sprùgti, spruñga, -o Jn, LVIII1011, NdŽ, Tv, Kv; N žr. sprukti 1: Sprùgo, nė kojums žemės negreibė Vn. Sprùgo, niekas nežino kur Jdr. Kur sprùgęs [vaikas], vis į trobą Grd.