šukė reikšmė
Kas yra šukė? šùkė sf. (2) K, DŽ, Mlk 1. SD339, H, CII415, R303,306, MŽ409, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, BŽ609, DŽ, KŽ, Sg, Trg, Jrb, Vv, Krn, Ėr, Šmn sudaužyto indo, stiklo, sprogusio sviedinio ir kt. skeveldra, dužena: Ana iškūlė šùkę iš stiklinės J. Pasgurino, tik šùkės liko Btrm. Jau po puodu – tik šùkių krūva Dkš. Sudužti, sukiužti i šukès NdŽ. Langai į šukes suejo, kaip paleido iš akmens Lk. Šùkių [per mergvakarį] mesdavo [i](ką nors sudaužydavo, kad sektųsi)