Kas yra sulaibėti? sulaibė́ti intr. J 1. pasidaryti plonam: Gelsvosios voveruškos kotas į apačią sulaibėjęs rš. 2. Ėr, Pc suliesėti: Matai, pabuvai mieste ir tuoj sulaibė́jai Šts. \ laibėti; nulaibėti; palaibėti; sulaibėti