Kas yra šultis? šùltis sf. (1) DŽ, NdŽ 1. krūva, šūsnis: Šùltį prikrovei [drabužių], nei parlipt nemožna Pc. 2. stirta, rietuvė: Žabų šùltys kad pridėtos – sulig stogu Ėr. Durpes sudėjom į šùltį Pc.