šūsnis reikšmė
Kas yra šūsnis? šū́snis sf. (1) BŽ66, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Kv, Als, Ms, Brs, Vkš; G115, šūsnỹs sm. (3) Rtr, KŽ 1. krūva, kupeta, krūsnis: Šū́snis pelenų, malkų, mėšlų, dumblų, drabužių, kuodelių guli sudėta J. Kertėje už stalo pastebėjo Arvydas du prėslus knygų ir įvairių laikraščių šūsnį A.Vien. Knygų šūsnis buvo suversta ant grindų kampe V.Bub. Neatsimenu, kas matęs šūsnį kortelių! K.Būg. Medžiai šū́snimis virsta J. Čia atradęs šūsnį plytų sugruvusios senos gadynės pilės M.Valanč. | Kūnų žmonių ir žirgų sumuštų šūsnys iš tolo riogsojo S.Dauk. | prk.: Vaikai suvirto į vieną šū́snį J. Suvirto šūsnis ir vos nepalaužė mano staibiokaulių M.Valanč. ║ NdŽ, Kl, Pgr tvarkingai sukrauta krūva, eilė, rietuvė: Medžių šū́snys sukrautos J. Už daržinės gulėjo ir trūnijo šūsnys rąstų ir lentų K.Saj. Tokias alksnių šū́snis sukrovė, kad nė par žiemą nesukūrens Šll. 2. prk. daugybė: Ano šū́snys buvo knygų Plt. Reikalų dvare, matyt, buvo išties šūsnys – jis manęs klausėsi tik puse ausies rš.