šutvė reikšmė
Kas yra šutvė? šùtvė (jidiš šutef < hb.) sf. (2) Š, DŽ1, BVI217 1. NdŽ, Vdk, Gr, Vlkj, Zp, Šk, Lkš, Šn, Jnk būrys, gauja, kompanija (ppr. kokį bendrą interesą turinčių ar mėgstančių patriukšmauti asmenų): Jų šùtvės niekas negali išardyt Kt. Prisėdęs prie pirmos pasitaikiusios šutvelės, nieko neklausdamas paėmė nuo stalo kažkam pripiltą stiklą rš. Sudarė šutves po tuziną ar pustuzinį ir sėdosi lošti Šlč. Suė[jo] visa šùtvė, tai didelis pašnekumas b[uv]o LKT200(Plv). Tie išdykę vaikiščiai susimetė į šùtvę ir vagiliauja Nm. Daukšių bernai sudarė vieną šùtvę, Varnupių – kitą, ir pradėjo muštis Dkš. Jundu (jiedu) vienu du atsiskyrė, jis nebuvo jų šùtvė[je] Erž. | Gyvena šùtvėj (nesusituokę): nebijo nei Dievo, nei žmonių Jnš. 2. pasilinksminimas, vakarėlis, suėjimas su vaišėmis: Eisim, vyrai, į šutvę šį vakarą Šlv. Po talkos užtaisė tokią šùtvę, kad talkininkai tik auštant išsiskirstė Up. Kai nuejom, padarėm šùtvę, tai beveik visi girti buvo Al. Gavėnioj, Adventuos šùtvių nedarydavo Kdl. 3. Š, Rtr, KŽ streikas: Šutvę kelti L374. | Žydai šùtvę daro (susitaria brangiau nemokėti) Db. ◊ šùtvę mùšti (varýti) paleistuvingai bendrauti: Jie su ta mergyščia šùtvę mùša Skr. Juodu šùtvę pradėjo varýt Jrb.