Kas yra švepkis? švèpkis, -ė smob. (2) menk. 1. žr. šveplys: Švebelda, neaiškios kalbos – švèpkis Erž. Švèpki, kur padėjai dantis? Ldv. 2. vėpla, paikša: Tokia jau ma[n] būk švèpkė! Trg.