Kas yra svetinėtis? svetinė́tis, -ė́jasi, -ė́josi svečiuotis: Ir kas kartą su noru į svečius važiuodavau – turbūti ne svetinėtis, o pasivėžinti mėgdavau Mš. | prk.: Svetinėjosi [vilkas] savaitę vienur, savaitę kitur Mš.