tir reikšmė

Kas yra tir? tir̃ interj., tìr 1. kartojant nusakomas virpėjimas, drebėjimas: Tìr tìr kinkos dreba Škn. Prie Einoriuku prisėdau, tai jam kojos tik tir̃ tir̃ tir̃ Slm. Mūsų kinkos – tir tir dreba Žem. Par tuos skadus labai sunku lipt: tìr tìr kojos rankos dreba Krč. Tir̃ tir̃ tir̃ – visa dreba iš baimės Prn. Man tik kailis tir tir ėmė drebėt, kai į duris pabeldė Jnš. Tir̃ tir̃ tir̃ širdis plaka Krsn. 2. ppr. kartojant nusakomi įvairūs garsai: Tir̃ tir̃ tir̃ – iš automato paleido Lb. Klausomos tìr – tìr – atvažiuo[ja] Bt. Macaklėtka (motociklas) bus tir̃ neduos – miegot Slm. Ir nulėkė tir tir tir skrabindamas par bažnyčią Trk. Tirlius – tir tir tir į kelnes Šts.