virpėjimas reikšmė
Kas yra virpėjimas? virpė́jimas sm. (1) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L → virpėti: 1. D.Pošk, Sut, Mrj Baimė sukelia raumenų virpėjimą rš. Jau to vaiko buvo baisus virpė́jimas – taip parsigando Kv. Skaudėt nėko neskauda, bet visam kūne toks badymas, virpė́jimas Smln. Visokių vaistų [yra] – i pro galvos skaudėjimą, i pro bambos virpė́jimą… Rsn. Užsimerkusi pajunta visų kūno narelių virpėjimą A.Rūt. Kalba slėpdama viso kūno virpėjimą Pt. Tu savo duoną valgyk drebėjimu ir savo vandenį gerk virpėjimu ir rūpestimi BBEz12,18. Stovėkimėg stipriai visi Bažnyčioj visuotinėje, be kurios ižganymo niekur nėra: o sergėdamies visokių atskaluonių, su baime ir virpė́jimu ižganymą savą reikalaukime DP92. 2. GTŽ, PolŽ44, FzŽ387 Žemės drebėjimas, virpėjimas ŠT54. Balso stygų virpė́jimas DŽ. Nuo balso, lūpų virpėjimo ar nevirpėjimo priklauso garso balsingumas EncVIII1020(A.Sal). Garsas yra fizinis oro virpėjimas rš. [Prietaiso] rodyklės virpėjimas SkŽ61. Ilgo virpėjimo [brižių] nagas gerai žemę purena, neatsitiesa Šts. Pajutau viduriuos kraujo virpė́jimą Šd. Vilnių virpėjimas gali gamint harmoniją ar disharmoniją V.Kudir. Skersiniai virpėjimai rš. Kelsis kariai ir maištai, badai, marai ir virpė́jimai žemės vietomis DP13. Kožnas balsas iš trinkėjimo arba virpėjimo kokio nors daikto atsiranda Kel1878,107. | prk.: Poeto sielos virpėjimas gal rasti kelią į žmonių širdis V.Myk-Put. O jeigu ir įmiegame, smagenių virpėjimai, jausmų supimas, geismų kilimai eina tolyn Vd. 3. Atsiradęs širdies virpėjimas arba plazdėjimas išvargina širdį rš. Marta tik ir besiklauso ano širdies virpėjimo I.Simon. ◊ širdiẽs virpė́jimas baimė: Kiek širdiẽs virpė́jimo del siūlų [vogimo] Ldvn. \ virpėjimas; įsivirpėjimas; pavirpėjimas; suvirpėjimas