Kas yra triausis? 1 triaũsis sm. (2) žr. triausė 1: Išskėtė savo plačiakrumplius pirštus, prikišo juos prie savo nusišėrusio triausio ir taip stovėjo rš. Žiūriu, zuikinian triausin suskišęs kojas, šildos drebėdamas rš.
2 triaũsis, -ė adj. (2) KŽ kuris su trimis ausimis.