Kas yra tūbinti? tū́binti (-yti), -ina, -ino 1. LL144 žr. tūbti. 2. tr. rengti šiltais drabužiais: Save tū́bina, o namelius ūbina Vlk. | refl.: Tū́binkis gerai, kad nesušaltai Vlk. \ tūbinti; aptūbinti; įsitūbinti