Kas yra ūdinti? ū̃dinti (-yti Skr), -ina, -ino tr. Ut žr. ūdyti: 1. Jau ta mama tą tėtę ū̃dina ir ū̃dina išvien Skr. 2. Ūdinau ūdinau tą tinginio pantį, kad eitų dirbti, bet nieko neklauso Kt. 3. slėgti, sloginti: ^ Darbas judina, miegas ū̃dina Ss. \ ūdinti; apsiūdinti; užūdinti