Kas yra urbimas? urbìmas sm. (2) NdŽ 1. BŽ502, DŽ → urbti 1. 2. → urbti 3: Pasiutęs to vaiko urbìmas – žmoguo apsakyti negal DūnŽ. Už vaikų urbìmą aš labai tėvus pakaltinu Rdn. \ urbimas; paurbimas; užurbimas