Kas yra utina? ùtina sf. (1) 1. scom. Klp žr. utena 2. 2. prk. koks smulkus daiktas: Muno viso utinos (uogos) bė[ra] tokios End. 3. scom. Grg žr. utėlius 3: Eik tu, ùtina! J.Jabl(Kv).