Kas yra utinėjimas? utinė́jimas sm. (1) K, Rtr, KŽ, DŽ1, utinė́jimos ind. 1. K → utinėti 1. 2. → utinėti 3: Tas grybų utinė́jimas nūbodus darbas Krš. ║ refl. Ta tavo yr utinė́jimos su tais niekais, baimės! Krš.